Tinginys | Lazybones

"Tingėti negražu ir tingėti negarbinga...." kažkur girdėta. Taip jau nutiko, kad mane žmonės kartais vadina tinginiu. Gal jiems taip tik atrodo? Na, neeee... Mano net IRC'e nikas kartais būna tinginys. Ką padarysi. Kartais mėgstu sakyti: "Visokių yra, visokių reikia!". Tačiau dabar aš ne apie tai... Su manimi kažkas darosi. Kažkas negerai. Jau labai dažnai pradėjau smarkiai tingėti (nesakau kad anksčiau buvau stropuolis). Manau, kad dėl visa to kaltas pavasaris. Ir ne kitaip. Kaltas ir oras, ir saulė, ir meilė, ir aš pats, kas be ko...
Ir kas gi išrado tą tinginį? TAIP! Būtent! Čia jums ne kokį dviratį išradinėt... Ėmei ir išradai per 4 paras be miego. O čia... Tingėjimas tai menas, kurį žmonės jau tobulina tūkstančius metų. Aš ir išradėjas, aš ir tinginys. Jau beveik didžiuojuosi savimi, kad sugebu tingėti. Vis dėl to, tingėti reikia mokėti. Neišmanantis šio amato, gali pradėti panikuoti, kad laiku nesuspės, kad laiku nepadarys, ar galų gale, rezultatas bus prastas. Tačiau tikras ekspertas - toks kaip "aš" - turi mokėti pasinaudoti tingėjimo privalumais. ;]

Na taip, šio įrašo pradžioje, galvojau, kad parašysiu koks aš esu blogas tinginys... Koks sunkus tas mano gyvenimas. Tačiau dabar, viskas ne taip. Jaučiuosi geriau, nes pamačiau, kad tingėti galima ir nesigraužiant, tik reikia tuo nepiktnaudžiauti. Sėkmės, DIDIEJI TINGINIAI!!! ;]
See ya later! ;]

Pradžia | Introduction

PIRMAS DUBLIS:

Štai ir aš. Bloggeris numeris vienas. Oj, nea, ne aš...

ANTRAS DUBLIS:

Štai ir aš. Paprastas berniokas, nusprendęs turėti savo kampą internete. Nežinau, ar kas nors skaitys tas "sapaliones" apie mane (ir nebūtinai...), bet verta pabandyti, nes tai turbūt yra gera pradžia ir galbūt ateityje atsiras kažkas panašaus į dėmesio vertą blog'ą... Na, kaip pradedantysis, dar nė nenutuokiu kas ir apie ką čia bus rašoma. Tikiu kad dažniausiai tai bus tai, kas tuo metu bus "ant liežuvio galo".. Kol kas, kol rašau pirmąjį savo įrašą, labai sunku rinkti tekstą lietuviškomis raidėmis, tad kartais, jei pamatysit kokią klaidelę, ar nesusipratimą, bootinai pranškite man - http://martynsa.blogspot.com Dievui.. ;] Taigi, tikiu, kad turėsiu nors vieną skaitytoją, o jei ir ne, tai žinosiu kaip ir kur tobulėti. Manau, kad kiekvienas yra išskirtinis, turi daug ką papasakoti, yra unikalus, ir tuo pačiu metu, toks kaip kiti, todėl visa tai ką aš čia parašysiu, kam nors gali atrodyti nuobodu, lėkšta, nuvalkiota (ir dar velniai žino kaip...) Pasistenkite mane suprasti... Juk ir jūs turite kažkuo pasigirti ar pasiguosti. Taip pat ir aš... Todėl dekoju už supratingumą, tikėkimes kad neužmigsit čia, skaitydami mano nerišlią rašliavą.

FINAL SCENE:

Feel free to comment or contact me. I will always be glad to hear from you ;]

THE VERY FINAL SCENE:

Kol kas ačiū už suteiktą progą suteršt eterį.. see ya later.. ;]